Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Kiek į dešinę nukryps kitas Europos Parlamentas?

2024-05-08, Trečiadienis 14:30

Aušra Jurgauskaitė

Augant kraštutinių dešiniųjų partijoms visoje Europoje, didžiausios Europos Parlamento (EP) centro dešinės partijos – Europos liaudies partijos (ELP) – politinis pasirinkimas bus itin svarbus po birželį vyksiančių EP rinkimų. Tai aptarta naujausioje „Euranet Plus“ redakcijos tinklalaidėje „Balsai iš Briuselio“, kurios lietuviška versija skambėjo Žinių radijo eteryje.

Nuo tada, kai buvo sukurta Europos Sąjunga (ES), Europos Parlamento vaidmuo labai pasikeitė – nuo paskirtų narių asamblėjos tapo tiesiogiai renkamu parlamentu. Dabar jis yra vienas iš pagrindinių veikėjų ES politinėje darbotvarkėje, sprendžiant klausimus, kurie priklauso bloko kompetencijai.

Šiuo atžvilgiu Europos Parlamento rinkimai birželio pradžioje yra ypač svarbūs, nustatant ES darbotvarkę ne tik ateinantiems penkeriems metams, bet ir gerokai vėliau, nes būtent dabar turi susiformuoti rytojaus Europos politinis projektas.

Remiantis kovo mėnesį atlikta apklausa dėl numatomos Europos Parlamento sudėties, po kitų birželį įvyksiančių rinkimų, greičiausiai, gerokai sustiprės dvi Europos Asamblėjos dešiniosios frakcijos: Tapatybės ir demokratijos grupė, kurią sudaro kraštutinių dešiniųjų nacionalistinių partijų aljansas, į kurį įeina Italijos partija „Lyga“, Prancūzijos „Nacionalinis susivienijimas“ ir Vokietijos AfD; ir Europos konservatorių ir reformistų (ECR) grupė – kurią daugiausia sudaro EP nariai iš Lenkijos „Teisė ir teisingumas“, Italijos „Italijos broliai“ ir kelių olandų partijų. Tapatybės ir demokratijos grupė surinktų 81 EP narį, palyginti su 59 nariais šiuo metu. Tai būtų ryškiausias jos padidėjimas ir reikštų beveik lygiavertę poziciją su liberalų ir centro partijų „Atnaujinkime Europą“ grupės frakcija. Tuo pačiu metu konservatorių reformistų frakcija, tikriausiai surinktų apie 76 vietas ir aplenktų Žaliųjų/Europos laisvojo aljanso frakciją kuriai prognozuojamos 55 vietos. Tai reiškia, kad Parlamento politinė ašis dar labiau pasislinktų į dešinę.

Tai gali turėti įtakos Europos liaudies partijai, kuri jau 25 metus yra didžiausia Europos Parlamento frakcija. Tai centro dešiniųjų grupė, sudaryta iš krikščionių demokratų ir liberalių konservatorių – Vokietijos krikščionių demokratų (CDU) ir krikščionių socialinės (CSU) sąjungų, Lenkijos Pilietinės platformos ir valstiečių partijos, Ispanijos liaudies partijos, Prancūzijos respublikonų, Austrijos liaudies partijos ir panašiai. Iš Lietuvos europarlamentarų šiai grupei šiuo metu priklauso konservatoriai Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė, Liudas Mažylis ir Aušra Seibutytė, išrinkta su visuomeniniu komitetu „Aušros Maldeikienės traukinys“.

Briuselio universiteto politologijos profesoriaus Dave Sinaderto teigimu, šios kadencijos pabaigoje jau įvyko aštresnis Europos liaudies partijos posūkis į dešinę.

„Matėme, kad Europos Liaudies partija pasitraukė į dešinę savo pozicijose daugeliu klausimų, ypač dėl imigracijos, bet iš dalies ir dėl gamtos bei klimato. Taigi, galima sakyti, kad Europos politikoje radikalios dešinės įtaka jau yra keičiant šios partijos poziciją“, – sako jis.

Šis poslinkis į dešinę jau turėjo pasekmių dabartinei įstatymų leidybai, viena įspūdingiausių – atsakas prieš vadinamąjį Gamtos atkūrimo įstatymą. Įstatymo projektui, kuriuo buvo siekiama iki 2030 m. atkurti bent 20 procentų nualintų jūros ir sausumos teritorijų, griežtai nepritarė Europos liaudies partija ir kraštutinių dešiniųjų grupės. Europos Parlamentas šį pasiūlymą priėmė tik vasario mėnesį, itin audringu balsavimu.

Viena aršiausių liaudies partijos ir kraštutinių dešiniųjų „konvergencijos“ kritikių yra europarlamentarė iš Nyderlandų Sophia in ‘t Veld. Ji smerkia Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen poslinkį link dešiniojo sparno nuo pat kampanijos pradžios.

„Europos Liaudies partija, kuri visada buvo stabili didžiosios koalicijos partnerė, stabili didžiosios daugumos partnerė, vadovaujama Manfredo Weberio, vis labiau pasislinko į dešinę. Mes netgi matome, kaip Ursula von der Leyen, kuri yra šios partijos kandidatė, juda toliau į dešinę: ji atsitraukia nuo žaliojo susitarimo; ji laikosi gana radikalios dešiniosios politikos, kai kalbama apie migraciją; ji nelabai tvirtai laikėsi teisinės valstybės principo, nes nenorėjo įžeisti kai kurių Liaudies partijos vyriausybių“, – sako ji.

Europos Komisija iš tiesų neseniai buvo kritikuojama už tai, kad ji nekreipia dėmesio į opius teisės viršenybės klausimus, kad išvengtų priešpriešos su konservatyviomis vyriausybėmis.

ELP polinkis jungtis su kraštutinių dešiniųjų frakcijomis dėl individualių balsų gali tapti dažnesnis ir labiau matomas per kitą kadenciją, per struktūrinę koaliciją arba laikiną aljansą konkrečiais klausimais.

Kiek toli tai nueis, kiek šie aljansai bus kartojami ir institucionalizuoti – visa tai priklauso nuo ELP, sako EP narė int't Veld.

„Kaip bus suformuota dauguma Europos Parlamente, ne tiek smarkiai priklauso nuo ekstremistų. Šiandien jų jau turime, yra dvi gana radikalios ekstremistinės grupės. Tai labai priklauso nuo Europos Liaudies partijos. Taigi, manau, kad ši partija turės atsakyti, kur jie stovi, kurioje istorijos pusėje nori atsidurti“, – tikina ji.

Nors plačiai tikimasi, kad ELP pasislinks į dešinę, Dave Sinadertas mano, kad kol kas ji mieliau dirbs taip, kaip dabar dirba su savo tradiciniais koalicijos partneriais centre – daugumą sudaro Europos liaudies partija, centro-kairės Socialistai ir demokratai bei liberalai „Atnaujinkime Europą“.

„Radikalioji dešinė tikriausiai neturės pakankamai balsų, kad iš tikrųjų blokuotų Europos sprendimų priėmimą; Europos Liaudies partija, neabejotinai, vis dar bus būtina sudaryti daugumai ir tikriausiai taip pat galės pasiekti daugumą su kitomis tradicinėmis Europos Parlamento frakcijomis“, – sako profesorius.

Tačiau, atsižvelgiant į galimą judėjimo į dešinę scenarijų, dvi likusios grupės – centro kairieji Socialistai ir demokratai bei „Atnaujinkime Europą“ liberalai – greičiausiai bandys atsitraukti.

Per balsavimą dėl patvirtinimo 2019-aisiais ir per visą kadenciją, su keliomis išlygomis, nueinančią Europos Komisiją palaikė visos trys koaliciją sudarančios grupės.

Kitai Komisijai gali kilti problemų, jei koalicijos bazė nebus išplėsta, sako žaliųjų europarlamentaras Danielis Freundas.

„Jei pažvelgsite į dabartines apklausas visoje Europos Sąjungoje, tikėtina, kad dabartinė konservatorių, socialdemokratų ir liberalų dauguma per ateinantį mandatą neturės stabilios daugumos. Taigi kyla klausimas: iš kur bus gauti papildomi balsai už potencialią antrąją von der Leyen kadenciją? Ar tai žalieji? O gal jie eina į dešinę, į Fratelli d'Italia ar kitas kraštutinės dešinės, nacionalistines partijas? Aš noriu proeuropietiškos demokratinės daugumos Europos Parlamente“, – sako europarlamentaras.

Jis pažymi, kad jo frakcija susilaikė balsuojant 2019 metais, tačiau būtų pasirengusi bendradarbiauti su dabartinėmis daugumos frakcijomis, kad paremtų kitą Europos Komisijos pirmininką. Tačiau parama reikštų ir sąlygų.

„Mes, kaip žalieji, esame pasirengę prisijungti prie koalicijos. Tiesą sakant, buvome pasiruošę prisijungti prie koalicijos ir prieš penkerius metus, bet niekas mūsų nenorėjo. Akivaizdu, kad jei prisijungsime prie koalicijos, norime dalyvauti diskusijose. Kokios politikos; kokias pareigas kurioms frakcijoms teks eiti? Dėl to bus deramasi po rinkimų. Spėju, kad kol kas visi kovos už tai, kad už savo frakciją gautų kuo daugiau balsų ir kiek kuo daugiau narių Europos Parlamente. Ir tada po rinkimų derėsimės, ką darysime su tomis daugumomis“, – kalbėjo žaliųjų frakcijos EP atstovas.

Net jei kraštutinės dešinės ir nacionalistinės partijos gaus didelę paramą rinkimuose, to gali nepakakti radikaliai pakeisti Europos Parlamento krypčiai, apibendrina „Euranet Plus“ redakcija.

Europos liaudies partija išliks didžiausia partija, kaip ir tokia yra nuo pat 1999-ųjų, tačiau ji neabejotinai taps labiau dešinioji, pakreipdama parlamento jėgų pusiausvyrą į dešinę. Dėl tokio disbalanso link kraštutinumų, Europos Parlamentas gali būti labiau susiskaldęs, labiau poliarizuotas.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/