Kaip reikėtų įvertinti Žaliąjį kursą?
Žaliasis kursas buvo viena iš pagrindinių šios Europos Parlamento kadencijos politikos sričių. Tai rodo ir skaičiai: Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas buvo atsakingas už daugiausia teisės aktų projektų per šiuos penkerius metus. Šiame komitete dirbantis europarlamentaras Liudas Mažylis Žinių radijo laidoje „Ką žinome apie Europos Parlamentą?“ teigė, kad jau nuo pat kadencijos pradžios buvo aišku, jog kova su klimato kaita bus vienas svarbiausių iššūkių Europos Sąjungai.
Pasak europarlamentaro, kadencijos eigoje išryškėjo dvi politinės trajektorijos, kurios skirtingai mato Žaliojo kurso įgyvendinimą. Vienai pusei atstovauja daugiausia Vakarų Europos žaliųjų partijų politikai. Pasak L. Mažylio, jie laikosi idėjinės ar net fundamentalistinės pozicijos Žaliojo kurso atžvilgiu. Kaip teigė europarlamentaras, šie Žaliojo kurso šalininkai dažnai nenusiteikę eiti į kompromisus ir nenori atsižvelgti į kitų sričių interesus. L. Mažylis pripažino, kad žaliųjų tikslai iš esmės yra teisingi, vis dėlto jų pasiūlymai dažnai stokoja aiškaus praktinio įgyvendinimo. Tuo tarpu kita pusė turi labiau pragmatinį požiūrį ir pirmiausia atsižvelgia į finansines ES galimybes bei techninius kovos su klimato kaita aspektus.
Žaliasis kursas pradėtas įgyvendinti su didžiuliu pagreičiu ir per šiuos penkerius EP kadencijos metus buvo priimta daug teisės aktų, kuriais siekiama mažinti CO2 emisijas ir taršą bei išlaikyti bioįvairovę gamtoje. Vis dėlto artėjant EP rinkimams, vis plačiau buvo reiškiamas nepasitenkinimas Žaliuoju kursu dėl per didelio reguliavimo ir biurokratinės naštos verslui. Turbūt labiausiai naujais ES aktais buvo nepatenkinti Europos ūkininkai, kurie protestavo tiek Briuselyje, tiek kitose Europos sostinėse. Paklaustas, ar ES nesukūrė per didelės naštos ūkininkams, L. Mažylis teigė, jog ieškoma būdų, kaip ūkininkams gali būti kompensuojami finansiniai nuostoliai dėl žemės ūkio reguliavimo. Vis dėlto politikas pripažino, kad vieną kartą suerzinus tam tikrą interesų grupę yra labai sunku po to grįžti į pirminę padėtį.
Žaliajam kursui sulaukiant vis daugiau kritikos, tarp Europos politikų išsiskyrė dvi skirtingos pozicijos dėl tolesnio kovos su klimato kaita plano. Vieni pabrėžė būtinybę tęsti esama politiką, nes vėliau vis tiek reikės priimti reikalingus sprendimus. Tuo tarpu kiti ragino padaryti reglamentavimo pauzę ir dabar labiau rūpintis Europos ekonomikos augimu.
L. Mažylis nepateikė aiškus atsakymo, kurią pusę jis labiau palaiko, tačiau pabrėžė, kad pirmiausia būtina pagalvoti apie finansines ES galimybes. „Manau, kad esminis akcentas vis tik yra apie finansavimo šaltinius. EP įpareigojo Europos Komisiją ieškoti finansavimo ir pateikti schemas, kad būtų suderintos abi priešpriešos. Mes negalime laukti – klimato kaita akivaizdi. Kita vertus, mes negalime ir staiga pradėti skurdinti ūkininkų, nes tai sutrikdo maisto grandines, o tai nepriimtina visai Europos gyventojų populiacijai“, – kalbėjo Lietuvos europarlamentaras.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės