Atsikratėme energetinės priklausomybės nuo Rusijos. Kita eilėje – Kinija?
Investicijos į žaliąją energetiką sparčiai auga kiekvienais metais. Ne išimtis ir Europos Sąjunga, kuri išsikėlė tikslą jau iki 2030 m. beveik pusę energijos gaminti iš atsinaujinančių šaltinių. Atrodytų, kad dabartinėmis sąlygomis Europos saulės modulių gamyba turėtų smarkiai augti kartu įmonių pelnais. Vis dėlto realybė kitokia.
Savo įžvalgomis apie dabartinę Europos saulės modulių gamintojų situaciją „Žinių radijo“ laidoje „Ką žinome apie Europos Parlamentą?“ dalinosi „BOD Group“ atstovas Žygimantas Vaičiūnas bei Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas Andrius Karazinas.
Kaip teigė lietuviškų saulės modulių gamintojo „BOD Group“ atstovas Ž. Vaičiūnas, gamintojai visoje Europoje stabdo gamybą. To priežastis – subsidijuojami ir dėl to ypač pigūs kiniški saulės moduliai, kurie užplūdo Europos rinką. „Praktiškai nuo praeitų metų rugsėjo mėnesio beveik visos saulės modulius gaminančios įmonės Europoje sustabdė gamybą dėl to, kad kainų skirtumas pernelyg didelis. Jos negali pardavinėti savo produkcijos Europos rinkoje. Europos moduliai buvo pakankamai konkurencingi, kuomet kainų skirtumas buvo 20-30 proc., bet nuo 2023 m., kuomet Europą užtvindė subsidijuojami kiniški moduliai, šią konkurenciją yra ypatingai sunku atlaikyti“, – pasakojo Ž. Vaičiūnas.
Be to, jo teigimu, Europa pralaimi konkurencinę kovą ne tik Kinijai, tačiau ir JAV: „infliacijos mažinimo akcija yra viena iš svarbių priemonių Amerikoje. Europos atsakas buvo pateiktas lygiai prieš metus, t. y. laikinasis pagalbos reglamentas, kuris taip pat leidžia remti žaliosios energetikos įmones subsidijomis, nederinant valstybės pagalbos su Europos Komisija. Tai buvo tikrai labai svarbus instrumentas. Bet kita problema yra operaciniai kaštai. Gamybos kaštai taip pat turi būti pakankamai konkurencingi. JAV yra numatytos papildomos paskatos kompensuojant operacinius kaštus. Dėl to Europa negali lygintis su amerikiečiais ir todėl kai kurios Europos kompanijos svarsto arba jau šiuo metu perkelia gamybą į JAV.“
Pasak Ž. Vaičiūno, pigūs kiniški moduliai bei milžiniškos JAV subsidijos Europos gamintojams palieka dvi galimybes: perkelti savo gamyklas į Ameriką arba bankrutuoti.
„BOD Group“ atstovo teigimu, Europos gamintojai gali pakęsti 20 ar 30 proc. didesnes kainas, nes Europoje kuriami modeliai patvaresni, lengviau perdirbami, turi ilgesnes garantijas nei kiniški. Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidento A. Karazino teigimu, kiniški moduliai pigesni mažiausiai 50 proc., o kartais – dar daugiau.
Kuo blogas kiniškų saulės modulių dominavimas Europos rinkoje – juk tai leidžia Europai mažesniais kaštais pereiti prie atsinaujinančios energetikos šaltinių? Ž. Vaičiūnas pabrėžė, jog dabartinė Europos priklausomybė nuo kiniškų saulės modulių Europai kelia sistemos išjungimo grėsmę: „mes kalbame ir apie keitiklius, kurie yra tarpininkai tarp saulės modulių ir visos energetikos sistemos. Iš esmės prie visų keitiklių Kinijos įmonės turi tiesioginę prieigą, o tai reiškia, kad jos gali bet kada sugalvojusios atjungti keitiklių galią. Panaudojus pakankamai didelį kiekį tokių keitiklių Europoje, galima išjungti net visą sistemą. Grėsmė yra ir finansinė, nes Europa eksportuoja nemažai išteklių, kuriais galėtų sukurti produkciją Europoje.“
Esama priklausomybė verčia ES imtis veiksmų ir skatinti vietinę gamybą. Šalių blokas jau anksčiau bandė sulyginti konkurenciją įvesdamas muitus kinų gamintojams, tačiau A. Karazino teigimu, ši priemonė nesuveikė ir muitai po penkerių metų buvo atšaukti. Abu pašnekovai sutarė, kad Europai būtina subsidijuoti savo pramonės gamybą, kad ji galėtų konkuruoti su kiniškais saulės moduliais.
Ž. Vaičiūnas akcentavo, kad Europa yra supratusi situacijos rimtumą ir jau priėmė keletą svarbių sprendimų. „Patvirtintas teisės aktas, kurio tikslas yra, kad 2030 m. bent 40 proc. visų instaliuojamų saulės modulių būtų pagaminta Europoje. Tai leis valstybėms, vykdant viešuosius pirkimus, už europinę produkciją mokėti šiek tiek didesnę kainą. Labai reikia, kad tas planas būtų aktyvuotos kiek įmanoma anksčiau. Kitas būtinas žingsnis yra ES valstybių narių įsipareigojimas konkretiems tikslams. Užtektų įsipareigojimo, kad valstybės viešuosiuose pirkimuose naudotų bent 5 arba 10 proc. saulės modulių arba keitiklių. Tai būtų pati didžiausia paskata tam, kad mes išlaikytume esamus saulės modulių gamybos pajėgumus, nes juos praradus turėsime tikrai nemažą problemą – atkūrimui prireiks 3-4 metų. Tuomet jau būsime 100 proc. priklausomi nuo importo iš Kinijos“, – būtinybę imtis veiksmų pabrėžė Ž. Vaičiūnas
Tiesa, net su šiomis priemonėmis kiniškų saulės modulių dalis rinkoje išliks nemaža, nes Europos gamintojams prireiks laiko, kol jie galės padidinti gamybos pajėgumus. A. Karazino nuomone, be kiniškos produkcijos Europa nespėtų įgyvendinti žaliosios transformacijos. „Modulių gamybos pajėgumai yra sumažėję nuo 2022 m. 9 GW per metus iki 1 GW šiuo metu. O pernai Bendrijoje iš viso instaliuota saulės modulių už 35GW. Tai net jeigu dabar pradėtume smarkiai remti gamintojus, plėtra nespėtų su poreikiu“, – teigė Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas. Jis skaičiavo, kad Europos saulės modulių pramonei įsivažiuoti reikėtų bent 3 metų.
Abu pašnekovai akcentavo, kad pramonei reikia aiškaus signalo iš ES dėl ilgalaikės europietiškų saulės modulių paklausos. Kitaip, Ž. Vaičiūno teigimu, esami pajėgumai nunyks.
Tačiau Kinijai ir jos gamintojams ateities kelias irgi nebūtinai rožėmis klotas. Kyla klausimas, kiek laiko Kinijos gamintojai galės išlaikyti tokias dideles gamybos apimtis, nes, „BOD Group“ atstovo teigimu, Kinijos įmonės saulės modulius parduoda pigiau, nei juos kainuoja pagaminti. „Taip yra dėl to, kad buvo didžiulė perprodukcija vietinėje rinkoje. Vienas iš esminių faktorių yra tas, kad JAV 2022 m. viduryje uždarė galimybes patekti į jos rinką saulės moduliams, kurie yra pagaminti naudojant priverstinę darbo jėgą. Galima prognozuoti, kad tokia situacija tęsis dar šiuos metus ir galbūt kitų metų pradžioje, bet natūralu, kad Kinijos įmonių interesas yra atgauti prarastas investicijas“, – Kinijos gamintojų problemas įvardijo Ž. Vaičiūnas
A. Karazinas akcentavo, kad šiuo metu saulės modulių gamyboje neuždirba niekas: „visi eina paviršiumi ir žiūri, kas ilgiau išsilaikys nenuskendęs.“
Ž. Vaičiūnas įspėjo, kad jei situacija iš esmės nesikeis, Kinija po 3 metų turės monopolinę poziciją saulės modulių gamyboje ir tada galės diktuoti jų kainas. Jis mato du galimus ateities scenarijus. Vienas jų – ES išlaiko jau dabar priimtą finansinę paramą Europos saulės modulių gamintojams ir tokiu atveju ši pramonė atsikuria po 3-4 metų. Kitas scenarijus – ES papildomai paremia saulės modulių gamintojus ir tai leistų turėti didesnę dalį europietiškų saulės modulių.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės